Kad penktadienis puiki diena pasižvalgymams po įvairias parduotuves - faktas. Kai nuotaika darbams nėra tokia tinkama, sėkmingos paieškos senamiesčio gatvelėse įsikūrusiuose butikuose tikrai praskaidrina paskutinę darbo savaitės dieną.
Maršrutą pradedame “De’Žavu”: panegirikas šiai krautuvėlei jau rašiau ir neatsisakau jų. Čia tikrai jauku ir gera, o ir atrast vis kažką gražaus gali. Šįkart suviliojo “Facebook” paskelbta 40 proc. nuolaida daugumai prekių, tačiau apsilankius, deja, niekas taip labai ir neužkliuvo už akių. Nors… Viena maža juoda piniginė, dekoruota juodais akmenukais, dar ir dabar stovi akyse. Puikiai tinkanti į delninukę, galvoju, dar gali atsidurti mano spintoje.
Kita stotelė - naujas butikas Stiklių g., pavadinimu “Šapokliak salonas”. Apie tai, kad jie jau dirba, kalba tik ant durų kabantis užrašas “Atidaryta”. Krautuvėlėje šmaikščiu ir žaviu pavadinimu galima rasti ne tik vintažinių drabužių, bet ir tikrai dailių baldų. Vieną tiesiog įsimylėjau: šviesaus gėlėto gobeleno ir balto dekupažo technika apdirbtą retro foteliuką. Drabužių skyrelyje jautiesi lyg užsukęs į kieno nors privatų kambarį: buduarinis kampelis, tikra spinta, pilna drabužėlių, keli pakabų stovai. Vienintelis nesmagumas visame šitame jaukume yra tai, kad norint pasižiūrėti į grožybes, gražiai sulankstytas spintoje, reikia lįsti į svetimą spintą. Taip taip, jautiesi būtent taip - lyg vartytum kažkieno spintoje susidėtus rūbus, o tai gana nesmagu. Beje, nepamiršiu paminėti įspūdingo grožio autorinių papuošalų - tikrai verti dėmesio.
Toliau einame į Stiklių g. 7 vidinį kiemelį, kur tikėjomės rasti “Kandį” ir “Pudrinę”. Vieną radom, kito, mano nuostabai, jau nebe. “Kandis”, bene pirmasis vintažinių šauklys Vilniuje staiga ėmė ir dingo. Tiek dėmesio skyręs reklamai ir vintažinio stiliaus suvokimo mūsų visuomenėje didinimui, netikiu, kad tiesiog ėmė ir užsidarė. Patikrinusi jų pagrindiniame informacijos sklaidos šaltinyje - “Facebook’e” - nustebau: užrašas “Atostogauja!” aiškiai sako, jog veikla tikrai sustabdyta ir, kaip rašo patys savininkai, kol kas neaišku iki kada.
Paskutinė stotelė popietiniame pasivaikščiojime - “Prudrinė”. Tai buvo tikras šio pasivaikščiojimo atradimas - ir ne todėl, kad jame nusipirkau puikią juodą suknelę ar mačiau nepakartojamo grožio “Louboutin” aukštakulnius, kuriuos dar šiąnakt sapnavau. Na gerai, gal kiek ir dėl to, bet nuotaika šiame butike tikrai ypatinga - čia jauku, šilta ir norisi užsibūti ilgiau. Tiesa, ši vintažinė gal netokia ir vintažinė, nes rūbai nors ir dėvėti, bet tikrai atrodo lyg nauji, o ir kainos nėra mažos. Pasirodo, pirmasis parduotuvėlės asortimentas buvo suformuotas iš šeimininkių pažįstamųjų rūbų, vėliau asortimentas nuolat buvo pildomas iš užsienio. Čia galima įsigyti ne tik drabužių, bet ir išskirtinių aksesuarų, batų, netgi kosmetikos, o būnant butike vienas vyras atėjo pirkti net ir lėktuvų modelių. Kaip supratau, jis čia jau nuolatinis šių daiktų pirkėjas.