Comments (3) Be ilgų įžangų pristatau savo mini foto reportažą iš šiųmetinio B2G. Pasakyčiau trumpai: be leginsų, guminių batų (nors ir nelijo!), akinių nuo saulės (kuriuos teko įsigyti vietoje veikusiame blusturgyje) ir lengvos suknutės nebūčiau išsivertusi. O naujai atrasta sena šukuosena - aukštai sukeltu netvarkingu kuodeliu - jau antrą festivalio dieną buvo pasidabinusios beveik visos 
Ilgai nerašiau. Grįžus iš užsitęsusios kelionės į Romą, užpuolė darbai. Taip taip, Romoj užtrukau kiek ilgiau nei planavau dėl Islandijos vulkano sukeltų problemų. Patirtis tikrai įdomi, verta atskiro įrašo ar net atskiro blogo Juokauju, žinoma.
Anyway, dalinuosi savo fragmentiškais fotopastebėjimais iš saulėtosios Romos.
Vakar buvau pirmoje “Mados infekcijos” dienoje. Deja, kitose dienose sudalyvauti nepavyks, tad rašau savo struktūrizuotus įspūdžius ir pastebėjimus:
Didžiausią įspūdį palikusi kolekcija: latvės Liga Banga “Deform”. Skulptūriškos formos ir paties drabužio kaip meno kūrinio sureikšminimas išties paliko įspūdį.
Praktiškiausia kolekcija: Eglės Žiemytės “D.EFECT. moss (I screem!)”. Jos paltai tokie nuostabūs, kad beveik kiekvieną iš jų norėčiau turėti savo spintoje.
Labiausiai nuvylusi kolekcija: Agnė Kuzmickaitės. Galbūt vien dėl to, kad nemėgstu tokių teatrališkų ir, sakyčiau, netgi futuristiškų modelių. Vis dėlto, matyt, tai Agnės braižas - juk ji mėgstama Lietuvos teatro kūrėjų dizainerė, o į Infekciją jos pasveikinti atėjo ir pats Jonas Vaitkus.
Romantiškiausia kolekcija: Jurgitos Januškevičiūtės-Žiugždienės “Erdvė”. Nors pati nesu didelė romantiškų motyvų gerbėja, kolekcija buvo visai įdomi.
Įdomiausių formų kolekcija: danų Vilsbol de Arce. Tikrai labai ekspresyvi, organiška bei formomis įdomi kolekcija.
Vieninteliai ir gražiausi vyriški modeliai: Egidijaus Sidaro. Jo vyriški kostiumai išties nuostabūs.
Daugiausia gėlių gavusi dizainerė: Jurgita Januškevičiūtė-Žiugždienė. Nežinia, ar dėl to, kad didžiausią įspūdį paliko, ar dėl to, kad tiesiog daugiausia draugų atėjo.
Vieta, kurioje geriausia sėdėti/stovėti: Kadangi nujautėme, kad 4 val. renginyje norėsis pasėdėti, pirkome sėdimus bilietus. Ne prie pagrindinio podiumo, šiek tiek kampe, bet manėme, juk vis tiek - jei jau yra sėdimos vietos, turėtume matyti. Vis dėlto, vietos buvo tikrai ne iš gerųjų, nors ir mokėjome 70 Lt. Praeinančius modelius matai minimaliai, o visa kita tenka stebėti per ekraną. Tiesą sakant, net nelabai jautiesi dalyvaujantis. Po pirmosios dalies atsistojome prie pagrindinio podiumo ir tuomet pajutome tikrą pasirodymų efektą. Taigi, jeigu nesėdi pirmose eilėse prie pagrindinio podiumo, tikrai žymiai geriau stovėti.
Kas sėdėjo pirmose eilėse: tiesą sakant, pirmųjų eilių žiūrovus galima išskirti į dvi kategorijas: vienoje pusėje sėdėjo dizaineriai, o kitoje pusėje - susireikšminęs Lietuvos elitas, tarp kurių - pabalusi Paksaitė, akinių nuo saulės nusiimti nesugebantis Petruškevičius, snobiška raudonoji verslininkų porelė, ką tik pagimdžiusią žmoną namuose palikęs Daumantas Kairys ir kt.
Gailestį kėlė: Jaunos manekenės, kurios greičiausiai, ant podiumo buvo pirmąjį kartą ir, deja, vaikščioti ant jo nelabai mokėjo…
Apmaudu: Kad mūsų dizaineriai po kolekcijos turi dėkoti visiems batų parduotuvių tinklams ir kitiems, prisidėjusiems prie to, kad kolekcija išvystų dienos šviesą… Atrodo gana komerciškai…
Negražu: Kad renginys, turėjęs prasidėti 19 val., prasidėjo 19.45 val.
Pagirtina: Organizacija: viskas tikrai pagalvota ir viskam pasiruošta.
Lankytojų/žiūrovų stilius: Gaila, tačiau nemažai lietuvaičių dar tikrai nelabai supranta, į kokį renginį jie eina, ir todėl aukštai sukeltų kuodų bei pernelyg vakarinių derinių netrūko. Iš kitos pusės, buvo galima ir pasidžiaugti stilingais lietuvaičiais, kurie puikiai suprato, kad tokia vieta tinkama savo geram stiliui ir skoniui pademonstruoti.
Foto - Klubas.lt
Savaitgalį Lrytas.lt perskaičiau straipsnį, kuriam negaliu likti abejinga. Jame skelbiamos blogiausiai Europoje besirengiančios tautos. Geriausiųjų trejetukas išsirikiuoja taip:
1. Italai
2. Prancūzai
3. Ispanai
Blogiausieji - anglai, prieš juos vienu laipteliu aukščiau - vokiečiai, kurie pastaruoju metu buvo tituluojami kaip turintys prasčiausią aprangos skonį. Išties, keistoki rezultatai. Dėl pirmųjų vietų priekaištų lyg ir neturiu (nors ispanai trečioje vietoje keistokai atrodo), tačiau turbūt nebūčiau pagalvojusi, kad britai yra blogiausiai besirengiantys. Juk Londonas, mados sostinė, visada garsėjo stilinga gatvės mada (puikių pavyzdžių galime rasti The Style Scount). Žinoma, savaitgalio vakarais pasilinksminti einančios merginos niekada neatrodė pasižyminčios geru skoniu… Niekada nepamiršiu savo nuostabos, kai pirmą kartą būdama UK lankiausi naktiniame klube, kur visos mergaitės, nekreipdamos dėmesio į savo figūrą ar metų laiką, džiaugėsi savo plikomis kojomis, trumpomis suknutėmis ir nesuvokiamo aukščio aukštakulnius… Bet nejaugi vien dėl to, galima juos būtų vadinti blogiausiai besirengiančiais?
Ką Jūs manot - kas Europoje rengiasi blogiausiai ir geriausiai? Kurioje vietoje esame mes, lietuviai?
Foto - The Style Scount.
“Mada praeina. Stilius išlieka.” - Coco Chanel.
Pamačiusi anonsą, kad tik dabar Lietuvoje pradedamas rodyti biografinis filmas apie Coco Chanel, nustebau. Mačiau jį prieš keletą menėsių ir kažkaip maniau, kad ir Lietuvoje jis jau buvo rodytas. Vis dėlto, filmas tikrai patiko. Galbūt nebuvo visai toks, kokio tikėjausi, tačiau tikrai nenuvylė. Girdint Coco Chanel vardą turbūt automatiškai tikimasi filmo apie madą ir šios kūrėjos sėkmę bei biografiją. Filmas tikrai biografinis, tačiau, kaip turbūt galima suprasti ir iš pavadinimo, jame pasakojama Coco istorija iki jos išgarsėjimo: nuo pačios pradžios kabarete iki pirmosios kolekcijos.
Prieš žiūrėdama filmą, nebuvau susipažinusi su Gabrielle Coco Chanel kūrybos ir gyvenimo keliu, tad pats filmo siužetas buvo itin įdomus. Nors filme gausu asmeninių Coco gyvenimo detalių, tačiau ir mados jame pakankamai. Pradėjusi siūti sukneles sau ir savo sesei pasirodymams kabarete, vėliau siuvimą ir modeliavimą Coco panaudojo savo išskirtiniam stiliui atskleisti. Laikais, kai visos damos puošėsi itin dekoruotomis, apkrautomis, pūstų sijonų ir šviesių tonų suknelėmis, Coco mėgo atrodytų paprastus, bet labai subtilius drabužius. Nesakau sukneles, nes ji dėvėjo ne tik jas - nors tuomet tai buvo ir neįprasta, tačiau ją buvo galima neretai išvysti su kelnėmis.
Ir nors iš pradžių, pradėjus žiūrėti filmą, jis atrodė kiek lėtokas ir veiksmas lyg ir užtęstas, vėliau supratau - būtent tas lėtumas ir leidžia pajusti filmo dvasią bei Coco eleganciją. Galiausiai, filmą galima žiūrėti ir kaip itin įdomią istoriją apie stiprią nepriklausomą merginą, kuri nebijojo gyvenime priimti sudėtingų sprendimų, atvedusių ją į sėkmę. Tuo metu Coco buvo priekyje ne tik mados pasaulyje, tačiau ir kaip moteris, sugebėjusi įrodyti, jog ne tik vyrai gali būti sėkmingi.
Beje, manau, Audrey Tautou puikiai tiko šiam vaidmeniui.
“Flagman” prekybos centras niekada nebuvo mano mėgstamiausias. Prieš keletą dienų eidama pro šalį užėjau, nes suviliojo reklama apie didžiausią visoje Lietuvoje batų išparduotuvę. Išparduotuvę radau, bet bendras prekybos centro vaizdas tikrai nustebino.
2004 m. atidarytas prekybos centras “Flagman” buvo vadinamas prestižiniu. Netgi jo atidarymo data buvo labai simbolinė - prieš pat Lietuvos narystę ES (balandžio 29 d.). “Armitanai” priklausančiame prekybos centre, nenuostabu, kad daugiausia ploto buvo skiriama jų pačių prekiniams ženklams: “Žygio batai”, “Reno”, “BHS” ir kt. Deja, laikai keitėsi ir nejučia prasidėjo prekybos centro tuštėjimo metas. Šių metų žiemą patalpas apleido kelios parduotuvės, “R-Kiosk”, “Žygio batai”, biliardinė ketvirtame aukšte.
Visi šie pokyčiai lėmė prekybos centro valdytojų sprendimą imtis padėtį keičiančių veiksmų. Jie rekonstravo antrąjį aukštą, kad jis būtų tinkamas naujam dideliam nuomininkui - drabužių, avalynės ir vaikiškų prekių parduotuvei. Dėl jos buvo paaukotos “Elektronikos pasaulio” ir “Mados stiliaus” parduotuvės. Štai šią parduotuvę ir vadinu “Flagman” nesusipratimu, nes jos asortimentas tikrai niekuo nesiskiria nuo Gariūnų: prasta kokybė, minimalus interjeras, turgiškos prekės. Panašu, kad kadaise prestižiniu save vadinęs prekybos centras šiandien turėtų būti vadinamas kriziniu. Šalia šio milžiniško turgaus Gedimino pr. centre, dar įsikūrė mano jau minėta didžiausia Lietuvoje batų išparduotuvė, kurioje prekiaujama “Žygio batų”, “Step top” ir kt. “Armitanos” valdomų prekinių ženklų batais. Čia tikrai galima rasti neblogų kokybiškų batų už prieinamą kainą.
Pirmame aukšte vis dar galime rasti nuo pat prekybos centro atidarymo veikiančią “Terranova” bei kiek vėliau atsidariusią “Seppala”. Vis dėlto, ir čia gana didelis plotas jau tuščias. Anot valdytojų, plotas ruošiamas mažesniems nuomininkams. Galbūt ir čia pamatysime Gariūnų tipo parduotuvėlių, pardavinėjančių apatinį trikotažą ar kojines….
Neseniai rašiau apie vis populiarėjančius lietaus batus. Mano samprotavimus patvirtina ir verslo praktikai - šiandien “Verslo žiniose” rašoma apie UAB “Paliūtis” gaminamus guminiu batus. Direktorius A. Stelionis komentuoja, kad šiuo metu itin ryški dailių, spalvotų guminių batų populiarėjimo tendencija. Anot jo, kaimo žmogui tokius batus parduoti sudėtinga, o štai miestiečiai juos noriai perka pramogoms gamtoje ar kasdieniam avėjimui. Pasižvalgiau, ką siūlo ši lietuviška įmonė, - pasirodo, ir manieji lietaus batukai yra jų.
Su kokiu džiaugsmu rašiau apie “Bogomolov Image School” seminarus, su tokiu pat dideliu liūdesiu šiandien rašau, jog nebebus šių paskaitų. Pirmasis užsiėmimas turėjo įvykti jau rytoj, tačiau šiandien sulaukiau skambučio, kad, deja, nesusirenka grupė, nors jai užtektų vos 6 žmonių. Anot šios mokyklos atstovės, Kauno moterys aktyvesnės ir ten grupė visuomet susirenka, o dėl Vilniaus jie kol kas neturi jokių konkrečių planų… Ką gi, vadinasi, krizė visiškai paveikė merginas ir tokiems užsiėmimams nebelieka pinigų…
Praėjusią savaitę “Mango” pristatė savo naujos 2009/2010 m. rudens/žiemos kolekcijos reklaminę kampaniją su Scarlett Johansson. Mario Sorrenti darytoje fotosesijoje 24 m aktorė atrodo išties visiškai kitaip nei prieš tai buvusioje reklaminėje kampanijoje su raudonomis lūpomis ir leopardiniais/kailiniais elementais. Šįkart fotosesijoje vyrauja šaltos spalvos - mėlyni, juodi atspalviai. Prie grafiti sienos pozuojanti S. Johansson vilki 8-ojo dešimtmečio įkvėptus rūbus: gausiai dekoruotą mini sijoną, trikotažinius marškinėlius primenančią suknelę, liemenį išryškinančios suknelės.
Vis dėlto, naujos kolekcijos pristatyme S. Johansson neatrodė taip šauniai - neatrodė, kad ji būtų mėgavusis savo seksualios fotosesijos rezultatais. Ji vilkėjo “Mango” leopardiniais raštais margintą šilkinę palaidinę su pieštuko dormos sijonu. ir iš tikrųjų priminė gana oficialią moterį, atėjusią į dalykinį susitikimą.
Draugės mama ką tik grįžo iš Paryžaus ir parvežė jai rankinę, su kuria, anot jos, vaikščioja visas Paryžius. Kai telefonu pasakojo, kas tai per gėris, įsivaizdavome, jog bus kažkas ypatingo: didelė, telpa kompiuteris, su odine rankena… Mamai grįžus paaiškėjo, kad kalba ėjo apie “Long Champ” voką. Rankinės išties populiarios, nes jas naudoti kasdien labai patogu: daug telpa, lengvai derinama… Be to, girdėjau, kad jas itin mėgstama pasiimti keliaujant: sulankstyta į voką ji užima visiškai mažai vietos. Žinoma, rankinė šiek tiek primena paplūdimio krepšį ir ji turbūt niekada nebus tas aksesuaras, kuris suteiks stiliui išskirtinumo, tačiau naudoti kasdien, kada reikia, jog su savim galėtum pasiimti pusę gyvenimo, manau, tikrai, galima.
Dalinkimės savo laimikiais! Siųskite pirkinių nuotraukas su trumpais aprašymais el. paštu pakabutarnyba@reko.lt
Panorama theme by Themocracy
