Pastebėjimai // Coco avant Chanel

“Mada praeina. Stilius išlieka.” - Coco Chanel.
Pamačiusi anonsą, kad tik dabar Lietuvoje pradedamas rodyti biografinis filmas apie Coco Chanel, nustebau. Mačiau jį prieš keletą menėsių ir kažkaip maniau, kad ir Lietuvoje jis jau buvo rodytas. Vis dėlto, filmas tikrai patiko. Galbūt nebuvo visai toks, kokio tikėjausi, tačiau tikrai nenuvylė. Girdint Coco Chanel vardą turbūt automatiškai tikimasi filmo apie madą ir šios kūrėjos sėkmę bei biografiją. Filmas tikrai biografinis, tačiau, kaip turbūt galima suprasti ir iš pavadinimo, jame pasakojama Coco istorija iki jos išgarsėjimo: nuo pačios pradžios kabarete iki pirmosios kolekcijos.

Prieš žiūrėdama filmą, nebuvau susipažinusi su Gabrielle Coco Chanel kūrybos ir gyvenimo keliu, tad pats filmo siužetas buvo itin įdomus. Nors filme gausu asmeninių Coco gyvenimo detalių, tačiau ir mados jame pakankamai. Pradėjusi siūti sukneles sau ir savo sesei pasirodymams kabarete, vėliau siuvimą ir modeliavimą Coco panaudojo savo išskirtiniam stiliui atskleisti. Laikais, kai visos damos puošėsi itin dekoruotomis, apkrautomis, pūstų sijonų ir šviesių tonų suknelėmis, Coco mėgo atrodytų paprastus, bet labai subtilius drabužius. Nesakau sukneles, nes ji dėvėjo ne tik jas - nors tuomet tai buvo ir neįprasta, tačiau ją buvo galima neretai išvysti su kelnėmis.

Ir nors iš pradžių, pradėjus žiūrėti filmą, jis atrodė kiek lėtokas ir veiksmas lyg ir užtęstas, vėliau supratau - būtent tas lėtumas ir leidžia pajusti filmo dvasią bei Coco eleganciją. Galiausiai, filmą galima žiūrėti ir kaip itin įdomią istoriją apie stiprią nepriklausomą merginą, kuri nebijojo gyvenime priimti sudėtingų sprendimų, atvedusių ją į sėkmę. Tuo metu Coco buvo priekyje ne tik mados pasaulyje, tačiau ir kaip moteris, sugebėjusi įrodyti, jog ne tik vyrai gali būti sėkmingi.
Beje, manau, Audrey Tautou puikiai tiko šiam vaidmeniui.













Draugės mama ką tik grįžo iš Paryžaus ir parvežė jai rankinę, su kuria, anot jos, vaikščioja visas Paryžius. Kai telefonu pasakojo, kas tai per gėris, įsivaizdavome, jog bus kažkas ypatingo: didelė, telpa kompiuteris, su odine rankena… Mamai grįžus paaiškėjo, kad kalba ėjo apie 





